- plaušinis
- plauši̇̀nis, plauši̇̀nė bdv. Plauši̇̀nė šlúota.
.
plaušinis
Look at other dictionaries:
plaušinis — 2 plaušìnis, ė adj. (2) 1. padarytas iš plaušų: Plaušìnis gurbas geras uogoms dėti Skr. Plaušìniai raikščiai stiprūs kaip vielos Žvr. Plaušìnis botagas KI173. Plaušinėms virvėms sargai suraizginti A1884,336. Plaušìnis strangas KI173.… … Dictionary of the Lithuanian Language
plaušinis — 1 plaušìnis sm. (2), plaušinỹs (3b) 1. Ps, Vb, Rm iš plaušų padarytas trineklis nusitrinti pirtyje, plaušinė: Duok, aš tau plaušiniù nutrinsiu nugarą Slč. Pasiimk plaušinį, kad turėtum su kuo nusitrint nuėjęs pirtin Ppl. 2. Jš, LL83,206 iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
audinys — audinỹs sm. (3a) 1. Šl audžiama ar išausta medžiaga, audeklas: Vilnoniai, medvilniniai audiniai rš. Dabar jos labai gražiai audinius audžia Plv. Audinį kai veria, tai įvėrė kiek – ir vėl skaito, žiūri, kad būt gerai Pl. ║ prk. sąraizga, sąranga … Dictionary of the Lithuanian Language
kankinis — ×kankìnis, ė adj. (2) [K] karninis, plaušinis: Virvė kankinė N (iš kunkinė SD138 = lunkinė) … Dictionary of the Lithuanian Language
kiliminis — kilimìnis, ė adj. (2) → 1 kilimas 1: Storulė pastatė jam nakčiai kilimines (iš kilimo medžiagos pasiūtas) šliures rš. Viršininkas perėjo kiliminiu takeliu rš. | Daugiametis dekoratyvinis kiliminis augalas P.Snar. Iš lauko pusės yra epidermis, po … Dictionary of the Lithuanian Language
kęsis — sm. Šlk plaušinis audinys, plaušinė … Dictionary of the Lithuanian Language
plaušininis — plaušinìnis, ė adj. (2) BŽ490 žr. 2 plaušinis 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
plūšinis — plūšìnis, ė adj. (2), plušìnis (2) K padarytas iš plūšų, plaušinis: Plūšìnė šluota BŽ617. Plušìnė kepurė KI173 … Dictionary of the Lithuanian Language
ragažė — ×ragãžė (sl.) sf. (2) SD77,153 1. pintinis krepšys; kiekis, telpantis į tokį krepšį: Bulbinės ragãžės Brb. Nupink bulviakasiui ragãžių Žvr. Neša žemę su ragãžėm Vlkv. Obuolių pilnas ragažès prisikrovę Kbr. Ką veiks senis – ragažès pina Dkš … Dictionary of the Lithuanian Language
įeiti — įeĩti intr. 1. SD392, R, H eiti į vidų, įžengti: Intėjaũ pirkion Jz. Inė̃jo į tą pakajų ir atsisėdo LB180. Keliskart anuos vyrus įeĩnant ir išeinant pamatė Jrk76. Inė̃jęs pas žmogų nei labos dienos neduoda Rdm. Ineidamas nešūkavau, išeidamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
